Lietuva šiuo struktūrinės paramos laikotarpiu turi tiek piniginių lėšų, kad jas įsisavinus, būtų galima neatpažįstamai pagerinti valstybės ir jos piliečių gerbūvį. Sakau tai su pilna atsakomybe, nes dirbdamas antrą kadenciją Seimo biudžeto ir fi nansų komitete, turiu pilną informaciją apie Lietuvos fi nansines galimybes ir, deja, apie tų galimybių neišnaudojimą.
Milijardai eurų – finansų ministrės stalčiuje
Popandeminiu laikotarpiu, kuomet Europos Komisija patvirtino vadinamąjį Atsigavimo fondą, skirtą Bendrijos šalių narių ekonomikos stiprinimui po 2020-ųjų metų COVID pandemijos, Lietuva turi galimybę panaudoti beveik 4,5 milijardo eurų finansinės paramos.
Pabrėžiu, tai – tik papildoma finansinė paskata, galimybė, kurią mums suteikia Europos Sąjunga. Dar pridėkime tuos mokesčius, kuriuos surenkame patys į biudžetą, ir pamatysite, kad esu teisus – pinigų valstybėje yra.
Yra tiek, kad konservatoriai su liberalais ir laisviečiais jau pritrūko fantazijos, kaip juos spėti išvogti iki baigsis dabartinė jų valdymo kadencija šių metų spalį.
Du milijardai eurų iš šios sumos yra numatyta paskoloms, likusi – subsidijoms verslui.
Nepatikėsite, bet šiuo metu, kaip rodo mano turimi skaičiavimai, Lietuva panaudojusi vos 15 procentų subsidijų dalies!!!
Tuo metu, kai verslai dūsta dėl jau net ne investicinių, bet ir apyvartinių lėšų stygiaus, kai užsienio investuotojai vienas po kito palieka Lietuvos ekonominę rinką, kai kasdien skaitome apie užsidarančias ištisas Lietuvos įmones, Finansų ministerija ir ši Vyriausybė apskritai sėdi ant pinigų maišo ir tarsi tas pasakėčios godus šuo prie kaulo – nei pati ėda, nei kitiems duoda.
Konservatorių strategija – leisti vogti saviems
Kodėl visa ši valdančioji koalicija taip nemyli Lietuvos žmonių?
Čia išskirčiau du dalykus. Pirmasis – mentalinis, kai sėdmaišininkų karta, užauginta projektėlių ir fondukų paramos lėšomis, tiesiog laiko save ypatinga, sakyčiau – išskirtine visuomenės dalimi, savotiška valdžios kasta.
Tai organiškas nekentimas visų tų, kurie ne su jais, ne savi. Visų, kurie nestovi su ištiesta ranka ties ministrės Skaistės darbo kabineto slenksčiu ir nemaldauja valdžios, t.y. konservatorių ir liberalų malonių.
Antrasis aspektas – tai visuomenės suskaldymas į savus ir svetimus, kai prioritetais ir bendruoju valstybės gėriu dalijamasi su savais, o kitų stengiamasi tiesiog nepastebėti. Šią kadenciją visuomenės segregacija ir
supriešinimas pasiekė sveiku protu nepaaiškinamas aukštumas, kai iki pilietinio karo – pilna tų žodžių prasme, belikę tik mažas žingsnis.
Abu šie aspektai, neabejotinai, koreliuoja tarpusavyje ir yra to paties konservatorių valdžios medžio šakos.
Nesiplėsiu, primindamas Jums tas vagystes, kuriomis pasižymėjo paskutiniai ketveri Lietuvos gyvenimo metai.
Šimtai milijonų, nuleistų į kanalizacijos vamzdžius drauge su utilizuotomis vakcinomis, dešimtys milijonų praloštų pensininkų pinigų „investiciniuose“ fonduose, „Foxpay“ ir Monikos Navickienės nusikalstamos šaikos aferos, sužlugdyti uostų, geležinkelių pelnai, energetikos sektoriaus nusikalstamos schemos, valstybei žalinga užsienio politika ir sprendimai – visa tai, neabejoju, bus ateinančios kadencijos Seimo tyrimo akiratyje.
Valstybinis plėtros bankas – nutarimą priėmė „valstiečių“ Seimas, bet konservatorių – liberalų Vyriausybė įpareigojimą steigti ignoravo
Buvo konstatuota, jog Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų Europos Sąjungoje, užima trečią vietą po Estijos ir Graikijos, o galimybės pritraukti naujus rinkos dalyvius yra ribotos dėl objektyvių socialinės ir ekonominės raidos sąlygų – maža rinka, nepalankios demografi nės tendencijos.
Smulkiojo ir vidutinio verslo kreditų prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o Valstybinio plėtros banko įsteigimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.
Buvo sutarta ir pripažinta, kad Valstybinis plėtros bankas padidintų finansinių paslaugų prieinamumą bankams, negali skatinti tvarios konkurencijos bankų rinkoje ir realiai švelninti ekonomikos svyravimų, tačiau
šių Lietuvoje veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti banko veiklos licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko. Jis taptų svarbiu, įgyvendinant ES investicines programas. Taip vyksta kitose ES šalyse, Lietuva galėtų perimti teigiamą patirtį, kai dauguma valstybinių plėtros bankų turi banko veiklos licencijas ir jiems taikomi ES bankų veiklos reikalavimai. Galimybes Lietuvai įsteigti Valstybinį plėtros banką garantuoja Europos Komisijos techninė parama.
