Antrą kadenciją iš eilės dirbant Kauno miesto taryboje, drauge su „Vieningu Kaunu“ įgyvendinome daug vertingų sprendimų, pakeitusių miestą iš esmės. Šiandieninis Kaunas – kur kas jaukesnis, patogesnis. Visa tai mato ir jaučia tiek kauniečiai, tiek ir miesto svečiai.
Kasmet rugsėjį gyventojų gretas papildo iš visos Lietuvos ir svetur atvykstanti studentija, pasirinkusi čia veikiančius universitetus. Nemaža dalis akademinio jaunimo po studijų pasilieka ir toliau dirbti, gyventi, kurti šeimas, planuoti savo ateitį būtent čia.
Taip pat ir viena itin svarbi grupė – buvę emigrantai. Galime pagrįstai didžiuotis, kad sugrįžtantieji vienu pirmųjų pasirinkimų laiko Kauno miestą arba jo regioną.
O iš ko gi susideda šių dienų „kaunastiškas“ patrauklumas? Argumentų ir motyvų nereikia toli ieškoti.
Tapome vienu iš pirmaujančių miestų švietimo, kultūros, socialinių paslaugų, sporto ir kitose srityse. Sparti infrastruktūros plėtra leidžia Kaunui būti lyderiu Baltijos regione.
Užtenka apsižvalgyti aplink, kad suprastum, jog dabar miestas juda ypač gera linkme: statomi tiltai, plečiamas vaikų darželių bei mokyklų tinklas, išgražėjusios viešosios erdvės, atgaivinti žalieji plotai, tvarkomi ir naujai kylantys visuomenės traukos objektai: Dariaus ir Girėno stadionas, Sporto halė, Dainų slėnis, Kauno rotušė, „Žalgirio“ arenos baseinas, „Mokslo salos“ muziejus ir daugybė kitų.
Neseniai pasibaigusi Paryžiaus olimpiada vėl suvienijo tautą ir prikaustė mūsų dėmesį palaikant lietuvius. Esu tikras, kad tarp jų bus vis daugiau skirtingų sporto šakų atstovų iš Kauno.
Turime olimpinių matmenų vandens sporto centrą, irklavimo sporto bazėje Lampėdžiuose ruošiama tarptautinio lygio trasa, kitas „Bangpūčio“ buriuotojų mokyklos filialas kyla Kauno marių pakrantėje, rengiamasi atidaryti naują lengvosios atletikos maniežą, miestas pradės didžiausios šalyje uždaros futbolo ir regbio arenos statybas. Projektuojamas ir unikalus ekstremalaus sporto uždarų patalpų kompleksas,
ruošiamasi įrengti didžiausią sporto aikštynų erdvę po atviru dangumi.
Plaukimo entuziastai ir profesionalai netrukus turės dar kelias naujas erdves: Šilainiuose iš pagrindų atstatomas baseinas vietoje senojo, kur pirmuosius grybšnius kadaise atliko mūsų olimpinė čempionė Rūta Meilutytė. Kita nauja erdvė plaukikams su laisvalaikio zonomis statoma Panemunėje. Dar vieną baseiną su papildomomis sporto salėmis Kaunas projektuoja Aleksote.
Šilainių ir aplink sparčiai besiplečiančių mikrorajonų jaunos šeimos gali lengviau atsikvėpti: prieš porą metų „nuo nulio“ pastatytas darželis „Vaikystės takas“, pernai po sėkmingos senojo pastato konversijos atidarytas „Pelėdžiukas“ Vilijampolėje, dabar pradedamas statyti didžiausias mieste darželis Romainiuose, Vijūkų gatvėje – dar apie pustrečio šimto vietų mažiesiems kauniečiams. Tuo pačiu naujai
atgyja parkai, skverai.
Savivaldybės pastangomis jau stovi naujas LSMU Kauno ligoninės Traumatologijos ortopedijos korpusas Josvainių gatvėje – pirmas naujas šios gydymo įstaigos pastatas per tris dešimtmečius. Tai reiškia, kad greičiau pasiekiama ir efektyviau gaunama skubi pagalba nuo šiol šilainiškiams bus arčiau namų.
Šie ir gausybė kitų pokyčių bei naujovių mieste įgyvendinami su vienu aiškiu tikslu – kad žmonėms Kaune būtų gera gyventi, o visos būtiniausios paslaugos, laisvalaikio erdvės taptų komfortiškai pasiekiamos, būtų kuo arčiau namų.
Kiekvienas kaunietis pritars, jog turime išlaikyti šį kursą ir toliau didinti pagreitį, bet visa tai reikia daryti ne vien gyventojų lėšomis. Paskutinius ketverius metus Kaunas didžiąja dalimi rėmėsi savivaldybės biudžeto resursais. Vyriausybė miestui neskyrė deramo dėmesio. Esu tikras, kad sulaukus bent kiek didesnio valstybės prisidėjimo, rezultatai būtų dar ryškesni.
Nesiimu kritikuoti, bet remiuosi konkrečiais faktais. 2020 metų rinkimuose net 6 iš 7 į Seimą patekusių vienmandatininkų iš Kauno buvo ne kauniečiai. Ir štai jums rezultatas: valstybės finansavimas mūsų miesto projektams sumažėjo beveik dešimteriopai, ir per paskutinius ketverius metus nesiekė nė 5 mln. eurų.
Tuo tarpu 2016 – 2020 metų kadencijoje, valdančiųjų daugumoje dirbus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovams, finansinis palaikymas Kaunui iš viso sudarė beveik 45 mln. eurų.
LVŽS Kauno kandidatai turi ambiciją sugrąžinti deramą dėmesį ir stiprią valstybės paramą didžiųjų objektų vystymui Kaune.
Mano vienas didelis tikslas – kad Kaunas ir toliau išliktų pavyzdžiu, o tokia pažanga būtų matoma visoje Lietuvoje. Todėl esu pasirengęs sėkmingą miesto valdymo patirtį pasitelkti dirbant nacionaliniu mastu, ir
prašau Jūsų suteikti man pasitikėjimo mandatą tapti LR Seimo nariu.