Sausų akių sindromas, arba sausų akių liga, yra vienas dažniausiai pasitaikančių sutrikimų oftalmologijoje, apibūdinamas kaip daugelio veiksnių sukeliama ašarų plėvelės ir akies paviršiaus liga, pasireiškianti akių diskomfortu ir regėjimo sutrikimais dėl ašarų plėvelės nestabilumo.
Tai yra svarbi visuomenės sveikatos problema, kuri didina akių infekcijų riziką bei neigiamai veikia gyvenimo kokybę.
Neabejojama, kad vyresnis amžius ir moteriška lytis yra glaudžiai susiję su sausų akių ligos atsiradimu, tačiau pastebėta, kad kiti rizikos faktoriai, pavyzdžiui, rūkymas, šiuolaikinės technologijos (kompiuteriai, mobilieji telefonai, oro kondicionieriai), nepalankios aplinkos sąlygos (vėjas, mažos drėgmės patalpos),aplinkos užterštumas (ypač dideliuose miestuose) didina akių sausumo atsiradimą.
Sausų akių ligos paplitimas visuomenėje įvairių studijų duomenimis skiriasi. Pastebėta, jog sausų akių liga – dažniausia kreipimosi į oftalmologą priežastis. Šią ligą (sindromą) galima laikyti šio laikmečio sveikatos sutrikimu.
Nors sausų akių ligą gali sukelti skirtingi veiksniai, tačiau pagal sukėlimo mechanizmus įprasta ją skirstyti į dvi dideles grupes: sumažėjusi ašarų gamyba ar ašarų trūkumas dėl padidėjusio jų išgaravimo.
Pirma– sumažėjusi ašarų liaukos funkcija, ašarų gamybos sumažėjimas. Pasireiškia moterims (vartojančioms kontraceptinius vaistus, dėl hormonų pokyčių nėštumo ar menopauzės metu, gaunančioms pakaitinį hormonų gydymą),vyresnio amžiaus žmonėms (virš 55-erių metų amžiaus). Ši akių liga pasitaiko sergant sisteminėmis ir autoimuninėmis ligomis (reumatoidiniu artritu, sklerodermija), skydliaukės ligomis (tirotoksikoze, hipotireoze, autoimuininiutiroiditu), cukriniu diabetu, esant Sjiogreno sindromui, stokojant mityboje vitamino A ir omega -3 rūgščių, vartojant vaistus nuo padidinto kraujo spaudimo, alergijos, Parkinsono ligos, antidepresantus, amiodoroną, nikotino rūgštį, naudojant medikamentus (ypač turinčius konservantų).
Kita priežastis – akies paviršiaus padidėjęs išgaravimas. Pastarąjį gali sukelti vėjuotas ar šaltas oras, dulkės, dūmai. Liga dažnai pasireiškia dirbant patalpose, kur yra oro kondicionieriai, ventiliatoriai ar šildymas, dirbtinis apšvietimas.
Liga dažniau pasitaiko rūkantiems. Ligos atsiradimui įtakos turi ir retas mirkčiojimas ilgai skaitant, rašant, vairuojant, nešiojant kontaktinius lęšius (maždaug pusė nešiojančių kontaktinius lęšius žmonių skundžiasi akių sausumu).Taip pat po akių operacijų, lazerinės regos korekcijos, paplatėjus vokų plyšiui, esant akių ir vokų krašto uždegimui (blefaritui), užsikimšus Meibomio liaukoms, kurios gamina riebalinį ašarų plėvelės sluoksnį.
Abiem grupėms būdingas padidėjęs ašarų plėvelės osmoziškumas ir vėliau dėl to atsiradęs akies paviršiaus uždegimas, kuris ir nulemia nemalonių simptomų atsiradimą.
Akių sausumo požymiai gali būti trumpalaikiai arba nuolat pasikartojantys, tačiau gana nemalonūs ir labai įvairūs: svetimkūnio ar smėlio jausmas akyse, deginimas, perštėjimas, graužimas, niežulys, akių paraudimas, šviesos baimė, padidėjęs refleksinis ašarojimas, akių nuovargis, pablogėjęs neryškus regėjimas.
Akys yra nuolat padengtos ir drėkinamos ašarų plėvelės sluoksniu, kuris maitina rageną ir palygina jos paviršių. Šis veiksnys yra svarbus išlaikant gerą matymą. Taip pat ašaros apsaugo akis nuo įvairių žalingų aplinkos veiksnių, uždegimo atsiradimo. Esant nepakankamai ašarų, nepakankamam jų drėkinimui, akys sausėja, ragena nemaitinama ir jos tampa neapsaugotos.
Esant akių sausumui, jos rausta, pradeda bijoti šviesos, atsiranda jų graužimas, ašarojimas.
Naktį ašarų gaminasi mažiau, todėl ryte sausa akis tampa dar sausesne ir simptomai paūmėja. Blogėja ir gyvenimo kokybė. Kartais pakanka dirbtinių ašarų lašų ir vengti situacijų, kurios skatina akių sausėjimą. Diagnozuoti sausų akių ligą gali gydytojas oftalmologas, išanalizavęs paciento nusiskundimus ir atlikęs specialius ašarų tiek kiekybinius (Širmerio testą ašarų kiekiui nustatyti ir ašarų plėvelės sutrūkimo laiką ant akies paviršiaus), tiek kokybinius(ašarų osmoziškumo) tyrimus.
Esant hiperosmosinėms (druskingoms) ašaroms, žalingai veikiamos akies ragenos epitelio ląstelės, iš jų pasišalina vanduo ir atsiranda akies paviršiaus uždegimas. Todėl gydytojas jau anksti gali skirti gydymą, kuris stabdo uždegimą ir jo komplikacijas.
Netaikant gydymo, gali vystytis akies paviršiaus uždegimas, nukenčia rega. Vėliau gali būti pažeista ragena, vystosi jos paviršinio sluoksnio defektai, ji išopėja, suplonėja, gali net prakiurti. Matymas gali ir neatsistatyti.
Esant sausų akių ligai, būtina nustatyti, kas dažniausiai sukelia nemalonius akių simptomus ir stengtis rasti būdų, kaip išvengti tokių situacijų, šalinti ligą sukeliančias rizikos priežastis.
Reikia vengti ventiliatorių, plaukų džiovintuvo, šildytuvų, oro kondicionieriaus, tiesioginio oro pūtimo į akis. Būtina drėkinti sausų patalpų orą, vėdinti jas. Dirbant dulkėtoje aplinkoje, ar pučiant vėjui, dėvėti apsauginius akinius. Šviečiant saulei ar dirbant patalpose su dirbtiniu apšvietimu, patartina nešioti tamsius akinius. Ilgai skaitant, dirbant iš arti, svarbu daryti pertraukas – užmerkti akis, pamirkčioti, pažvelgti į tolį. Kompiuterio ekranas turėtų būti žemiau akių. Tada jos bus ne taip plačiai atmerktos ir ašaros nuo akies paviršiaus (ragenos) ne taip greit išgaruos.
Jei atsiranda nusiskundimai dėl kontaktinių lęšių nešiojimo, reikėtų jų dėvėjimo trukmę sumažinti ar kurį laiką jų visai atsisakyti.
Esant lėtinei akių sausumo ligai, būtina reguliariai vartoti akis drėkinančius lašus (dirbtines ašaras). Rekomenduojama sumažinti ar visiškai mesti rūkyti. Patariama gerti kuo daugiau skysčių, vandens. Svarbu valgyti pilnavertį ir kaloringą maistą, stebėti savo veiksmus ir laikas nuo laiko pamirkčioti. O jei vargina anksčiau minėti akių požymiai, raginu laiku kreiptis į akių ligų gydytoją.
Rūpinkimės savo sveikata ir turėkime gerą gyvenimo kokybę!
