Panemunės seniūnaitė. Daugiamandačiame sąraše Nr. 107.
Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo panaikinti elektros energijos rinkos monopolį ir pereiti prie liberalizacijos. Lietuvos gyventojai jau trečius metus gyvena elektros energijos liberalizacijoje. Įsigaliojus Seimo priimtoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, liberalizavimo dėka buitiniai elektros vartotojai ir verslo klientai gali laisvai pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, kuris geriausiai atitinka jų asmeninius poreikius.
Iki 2021 m. elektros energiją visi buitiniai vartotojai pirko iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Po liberalizacijos, nenustačius jokių saugiklių, energetikos rinkoje atsirado nauji tiekėjai. Dalis jų, neįvertinę savo galimybių, ilgai konkurencinės kovos neatlaikė – bankrutavo. Šiuo metu Lietuvoje elektros energiją teikia: UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Enefi t“ ir UAB „Ignitis“, kuris kartu yra ir visuomeninis tiekėjas.
Ar liberalizavimas reikalingas?
Elektros energijos rinkos liberalizavimas turėjo atnešti konkurenciją, naudingą vartotojams, kadangi jau pats procesas skatina tiekėjus veikti efektyviai ir siūlyti vartotojams didesnį pasirinkimą paslaugų mažesnėmis kainomis. Pagal Europos Komisijos direktyvą tikėta, kad kuo daugiau ES mastu kapitalo bus privačiose rankose visose srityse, tuo mažesnės bus kainos ir didesnis pačios paslaugos efektyvumas. Deja, šių dienų kontekste matome, kad situacija su mažesnėmis kainomis ne tik nepagerėjo, bet kainos šoko į aukštumas, ypač pirmais liberalizacijos metais. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad elektros energijos gamybos srityje augimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, vėjo parkų – sparčiai didėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje vėjo elektrinių skaičius per penkerius metus padidėjo 5 kartus. Saulės elektrinės šių metų birželį pagamino didžiausią elektros energijos kiekį Lietuvos istorijoje – 235 GWh.
Pasak Aplinkos ministerijos, 2023 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai šalyje. Pirmą kartą atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintos elektros energijos dalis sudarė daugiau nei du trečdalius visos šalyje pagamintos elektros energijos, t. y. 70 procentų. Visa Lietuvos elektros energijos gamyba 2023-iais metais siekė 5,664 TWh. Per 2023-ius metus Lietuvoje suvartota 11,056 TWh elektros energijos – šiek tiek mažiau nei 2022 m. Logiškai mąstant, mažėjant elektros energijos suvartojimo kiekiui, turėtų mažėti ir elektros energijos kaina. Deja, to ryškaus sumažėjimo vartotojai nepajuto. Kodėl taip nutiko?
Kas turi įtakos šiandieninei elektros kainai?
Elektros kainoms įtakos turi tai, kiek elektros energiją vartoja dauguma žmonių. Kuo daugiau elektros suvartojama, tuo labiau didėja paklausa, o tuo pačiu – didėja ir kaina. Sąskaitai už elektrą turi įtakos ir oras. Šaltuoju metų laiku arba vasarą, sujungus visiems kondicionierius, suvartojama daugiau elektros energijos, jos poreikis didėja – didėja ir kaina. Be to, esame tarptautinėje elektros rinkoje, todėl elektros energijos eksportas ir importas taip pat daro įtaką esamai elektros kainai. Net ir įvykiai kitose šalyse gali turėti įtakos sąskaitai už elektrą. Viltys dėl mažesnių elektros kainų žlugo gana greitai. Dėl energijos rinkos liberalizavimo pasikeitė elektros kainos skaičiavimo dedamosios. Vartotojams, patiems pasirenkant elektros energijos tiekėją, VERT reguliuoja tik 40 proc. kainos už elektros energijos kilovatvalandę. Kitą dalį kainos lemia elektros kaina biržoje ir tiekėjų konkurencija. Jau pasigirsta kalbų ir apie abonentinį elektros mokestį, nors reikia pastebėti, kad jau dabar kai kurie elektros vartotojai, pasirašę sutartis su nepriklausomais tiekėjais, moka 3-6 Eur abonentinį mėnesinį mokestį. Tai reiškia, kad elektra šiuo metu yra maždaug dvigubai brangesnė nei buvo prieš liberalizavimą.
Konkurencija
Elektros energijos rinkoje neįvyko stebuklas, todėl ir vėl monopolistai skaičiuoja milžiniškus pelnus, kuriais džiaugiasi įmonių akcininkai. Pavyzdžiui, kaip skelbia statistika, AB „Ignitis grupė“ už 2023-uosius metus akcininkams išmokėjo 93 mln. Eur dividendų.
Pelnas sparčiai auga: 2024 m. valstybės valdoma energetikos grupė pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 118,7 mln. eurų grynojo pelno. Taigi, jau po pirmojo etapo paaiškėjo akivaizdi ir liūdna realybė, kad nepriklausomi tiekėjai pasiūlė vartotojams didesnę kainą nei visuomeninis tiekėjas. Elektros energijos kainų apskaičiavimo sistemoje – visiška sumaištis. Didmeninėje rinkoje kritus elektros energijos kainoms, vartotojai lieka prie tų pačių kainų, kurios nurodytos su vartotojais sudarytose sutartyse. Visame šiame reikale energetikos rinkos liberalizavimo tikslas buvo panaikinti monopolį, tačiau akivaizdu, kad tai kol kas nepavyko.
Ką galima padaryti, kad vartotojams mažėtų elektros kainų tarifai?
„Ignitis grupės“ didžioji kapitalo dalis – 74,99 proc. akcijų – priklauso LR Finansų ministerijai, o likusios 25,01 proc. akcijų yra laisvai kotiruojamos „Nasdaq Vilnius“ (IGN1L) ir Londono vertybinių popierių biržoje (IGN). Elektros energijos sektoriuje neliko sveikos konkurencijos ir skaidrumo.
Šiai dienai nėra aišku, kiek „Ignitis grupė” elektros perka biržoje, o kiek pasigamina pati, ir, siekdama pelno, parduoda už didesnę kainą.
Dėl politikų neryžtingumo, kitas labai svarbus aspektas yra gaunamas įmonės pelnas. Valstybė visiškai nesikiša į gaunamą įmonės pelną. Paimkime kaip pavyzdį Šilumos ūkio įstatymą: jame aiškiai parašyta, kad tiekėjų pelnas negali būti didesnis kaip 5 proc. iš tos veiklos. Elektros energijos pelningumas – visiškai nereguliuojamas. Trečia, visuomeninis tiekėjas ir nepriklausomas tiekėjas gali būti vienas ir tas pats “Ignitis”, tai klausimas, kuo tai skiriasi vartotojui? Nepriklausomas tiekėjas gali pirkti tiesiogiai, be tarpininkų, iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminančių tiekėjų, kurie formuoja patrauklią kainą, t. y. 0,07 – 0,08 Eur/kWh. Tačiau vartotojui, pagal paskutinius rugsėjo mėnesio duomenis, nepriklausomas tiekėjas siūlo 0,217 – 0,243 Eur/kWh. Tuo pačiu visuomeninis tiekėjas elektrą gali įsigyti tik elektros biržoje, tačiau kaina siūloma vartotojams yra patrauklesnė – 0,177 – 0,197 Eur/kWh, t.y. mažiausia, lyginant su fi ksuotos kainos nepriklausomų tiekėjų planų tarifais. Taigi, tiesioginiam elektros pirkimui iš gaminančių tiekėjų matome akivaizdžią naudą, o jeigu kaina būtų fi ksuota 3-5 metams, tuomet reali kaina galėtų siekti tik 0,14 – 0,15 Eur/kWh.
Ar tikrai dabartinių valdančiųjų politikų tikslas yra sunaikinti visuomeninį tiekėją ir visus vartotojus išvaryti pas monopolistus? Taigi, retorinis klausimas – kas šiuo metu gina vartotojų teises ir jų interesus?
