Europos Parlamento narys. Rinkimų sąrašo lyderis. Daugiamandačiame sąraše Nr. 1
Labai dažnas ir mėgstamas klausimas politiniuose debatuose – tai klausimas, kokie būtų trys, du, penki ar dar kažkoks skaičius svarbiausių darbų, kuriuos norėtumėte nuveikti atėję į valdžią, jei tokia būtų rinkėjų valia.
Tas klausimas parodo, ką politikai ar politinės jėgos laiko savo prioritetu ir kas, jų manymu, yra svarbiausia juos rinkusiems rinkėjams. Iš esmės, tai klausimas apie prioritetus. O prioritetų negali būti šimtas.
Duomenys, neva rodantys, kad mūsų jaunimas yra vienas laimingiausių pasaulyje, yra labai panašūs į kažkokį priešmirtinį nuotaikos pagerėjimą, nes mes nykstame sparčiausiai Europoje.
Todėl pagrindiniu savo prioritetu ateinančioje kadencijoje laikysime mūsų Tautos išlikimo klausimą. O išlikimas nėra įmanomas be šeimų, kuriose gimsta ir auga vaikai, kur išmokstama gimtosios kalbos, perduodamos tradicijos, tikėjimas, įskiepijama pareiga ginti ir saugoti savo šalį. Tauta neįsivaizduojama ir be savo kalbos, kultūros, tikėjimo, tradicijų.
Todėl pagrindinis mūsų prioritetas bus šeima. Nebijome pasakyti, kad visais įmanomais būdais stengsimės teigiama prasme diskriminuoti tuos, kurie santuokoje susilauks vaikų ar juos įsivaikins ir augins. Nes tai yra piliečiai, kurie hedonizmą ir asmeninius poreikius atideda vėlesniam laikui ir geriausius savo gyvenimo metus paskiria tam, kad susilauktų ir užaugintų vaikus. Todėl pradėsime nuo sprendimų, kurie bus susiję su vaiko pinigų didinimu, gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis turintiems tris ir daugiau vaikų, parama įsigyjant būstą ir kt. Vaiko ar vaikų turėjimas jokiomis aplinkybėmis neturės būti susijęs su skurdu, pajamų sumažėjimu ar karjeros galimybių praradimu. Tam paskirsime didžiausią dėmesį. Ir ne, nepritarsime partnerystės instituto įteisinimui ir plėtrai, nepritarsime vienišų moterų pagalbinio apvaisinimo procedūroms, surogatinei motinystei.
Antras, labai svarbus darbas, bus iš esmės taip pat glaudžiai susijęs su šeimų galimybėmis kurtis, augti ir auginti. Tai yra sprendimai, susiję su švietimo sistema. Šiandieninė situacija, kuomet už vieno vaiko ugdymą privačioje ugdymo įstaigoje kasmet tenka pakloti net apie 8000 eurų, yra netoleruotina. Tokia situacija tolina mus nuo kadaise svajoto skandinaviškojo švietimo sistemos kokybės ir prieinamumo modelio, kuria socialinius netolygumus ir didina atskirtį visuomenėje. Kiekvienas Lietuvos vaikas, nepriklausomai nuo jo šeimos pajamų, turi turėti teisę į nemokamą mokslą. Nedelsdami panaikinsime niekuo nepagrįstus reikalavimus dėl vaikų skaičiaus vyresnėse klasėse, nes tai naikina švietimo sistemą regionuose, ir panaikinsime diskriminaciją tarp privačios ir viešosios švietimo sistemos, suvienodindami reikalavimus. Manau, kad galime ir turime pasimokyti iš gerų pavydžių Skandinavijoje, todėl turėtų būti nustatyta, kad privačios švietimo ir sveikatos įstaigos negalėtų būti pelno siekiančios. Panaikinsime visą bereikalingą administracinę naštą mokytojams ir visomis išgalėmis stengsimės sugrąžinti mokytojo profesijos prestižą. Stabdysime į ugdymo įstaigas kišamą kairuolišką „įtraukties“ propagandą, kuri ne prisideda prie
įtraukties, o galutinai sujaukia jaunų žmonių protus, kišdama jiems į galvas tokius dalykus, kad lytis gali būti laisvai pasirenkama ir keičiama, arba kad lytys yra daugiau nei dvi. Tokius mokymus savo pasirinkimu norintieji tėvai patys galės vykdyti savo vaikams. Valstybė tokiame smegenų plovime nebedalyvaus. Sustabdysime nesibaigiančius eksperimentus su egzaminais ir grąžinsime stabilumą ir nuspėjamumą į švietimo sistemą.
Sveikatos srityje pradėsime nuo to, kas leistų išsaugoti gyventojų sveikatą. Todėl grįšime prie visiškai šitoje kadencijoje apleistų fi zinio lavinimo, vaikų mitybos ir žalingų įpročių prevencijos temų. Bus sustabdytas finansavimas narkotikų vartojimo mokymus vykdančioms iniciatyvoms. Ugdysime supratimą, kad psichoaktyvių medžiagų nereikia naudoti, o ne mokytis, kaip jų neperdozuoti. Imsimės spręsti elektroninių cigarečių problemą ir grįšime prie svarstymo dėl jų prekybos draudimo, nes tai tapo tikra visuomenės sveikatos katastrofa. Sieksime išsaugoti viešąją sveikatos sistemą ir sustabdyti jos privatizaciją, suvienodindami sąlygas viešajam ir privačiam sektoriui, kad nebūtų galimybės didėti socialinei atskirčiai ir pinigų neturintieji nebūtų palikti likimo valiai. Sveikatos sistemoje pasirūpinsime dabartinės Vyriausybės
visiškai pamiršta aukščiausio lygio medicina. Norint neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būtina papildomai investuoti tiek į aukščiausio lygio specialistų parengimą bei išlaikymą, tiek į modernių technologijų įsigijimą.
Norint išlikti, neužtenka tik turėti gausias šeimas. Norint išlikti, reikia būti pasirengus bet kokiai grėsmei. Todėl darysime viską, kad jau mokykloje būtų padėti tautiškumo ir patriotiškumo pamatai. Kad kiekvienas jaunuolis matytų prasmę atlikti karinę tarnybą, o pradinis karinis rengimas prasidėtų dar mokykloje. Užtikrinsime reikiamą gynybos fi nansavimą ir padarysime viską, kad su artimiausiais NATO kaimynais lenkais ir vokiečiais, amerikiečiais ir kitais NATO partneriais būtume tokiais, prie kurių niekam nesinorėtų kišti savo purvinų rankų. Visi norintieji galės savaip prisidėti prie visuotinio pasirengimo gintis. Vadovaudamiesi Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio priesaku, sušaulinsime Lietuvą.
Sveikatos apsaugos sistemai taip pat bus skiriamos reikiamos lėšos ir dėmesys, kad ji būtų pasirengusi bet kokiam iššūkiui.
Norėdami būti saugūs, turime būti apsirūpinę maistu, energijos ištekliais. Todėl nedelsdami sumažinsime biurokratiją ūkininkams ir atsisakysime perteklinių ir nepagrįstų aplinkosauginių reikalavimų, kurie mūsų žemės ūkį daro nekonkurencingu. Jei pavyko ispanams, kodėl negalėtų pavykti mums? Kalbu apie kaštais grįstų pieno supirkimo kainų nustatymą, kuris leistų sustabdyti pienininkystės sektoriaus nykimą. Gyvūnais privalu tinkamai pasirūpinti, tačiau tai neturi virsti „žaliąja beprotybe“, kuomet gyvūnui nustatomos net geresnės nei žmogaus gyvenimo sąlygos arba naikinami ištisi žemės ūkio sektoriai. Nesitaikstysime su filosofija, kuomet gyvūnams gyvenimo pabaigai steigiami pensionatai, o žmonėms pasiūloma eutanazija.
Susigrąžinsime AB „Ignitis grupės“ valstybinį valdymą. Energetiniai ištekliai turi būti visų valstybės piliečių, o ne kelių akcininkų nuosavybė. Sustabdysime nuolatinį žmonių mulkinimą, kai pradžioje sukuriamos paskatos diegti elektros gamybos sistemas namuose, o vėliau vis labiau apmokestinamas pagamintos energijos pasaugojimas.
Privalome užtikrinti verslo sektoriaus, o ypač smulkaus ir vidutinio verslo, gyvybingumą. Šiandien šie sektoriai susiduria su sunkumais pasiskolinti, gauti mokestinių lengvatų pradedant verslą. Todėl grįšime prie valstybinio banko steigimo idėjos ir užtikrinsime, kad ne tik verslui būtų galimybės pasiskolinti ir kurti bendrąjį vidaus produktą, bet ir banko uždirbamas pelnas liktų Lietuvoje, o ne būtų išvežamas į užsienį. Visur, kur įmanoma, stengsimės elgtis taip, kad pinigai liktų Lietuvoje ir čia kurtų darbo vietas. Nepriklausomai, ar tai bus gynybos pramonė, ar kitos sritys.
Nei jaunas, nei vyresnis Lietuvos gyventojas neturi susidurti su sunkumais dėl maisto ar vaistų kainų. Todėl grįšime prie klausimo dėl lengvatinio PVM būtiniausiam maisto prekių krepšeliui, nes šiandien išlaidų proporcijoje išlaidos maistui yra vienos didesnių Europos Sąjungoje. Stabdysime ir nevaldomą vaistinių tinklų plėtrą miestuose, jas uždarinėjant mažuose miesteliuose, kuriant dirbtinį vaistininkų stygių, verčiant
juos vergauti darbo vietoje be pietų ar tualeto, ar sudarant verslo planus dėl pardavimų, kurių neįvykdžius mažinamas darbo užmokestis. Grįšime prie ligoninių vaistinių idėjos.
Nepritariame ir nepritarsime vieno ar dviejų miestų Lietuvai. Kalbos apie milijoninį Vilnių, nuskurdinant ir išvarant žmones iš regionų, yra pražūtinga tendencija. Nuolatinis infrastruktūros naikinimas regionuose, teigiant, kad ten yra per mažai gyventojų, bus sustabdytas, suteikiant viltį ir aiškią perspektyvą ten gyvenantiems žmonėms. Įgyvendinsime savo seną pažadą dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną.
Užbaigsime arogancijos ir pasipūtimo tradiciją. Tai reiškia, kad prieš priimant svarbius sprendimus, bus tariamasi su visuomene, darbuotojais, profesinėmis sąjungomis, darbdaviais. Į ministrų pozicijas ieškosime žmonių, kurie situaciją vertina ne per trumpalaikę buhalterinę perspektyvą, o turi valstybės raidos viziją, kurioje yra vietos ne tik robotams, bet ir lietuvių tautai.
